Daugiau nuotraukų žiūrėkite foto galerijoje.

Mūsų gimnazijoje buvo paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena. Visą savaitę per istorijos, pilietiškumo pamokas buvo kalbėta apie holokaustą, išleistas stendas, skirtas šiai datai – rugsėjo 23-ajai. Tą dieną 1943 metais buvo sunaikintas Vilniaus getas…

Parengtame stende buvo galima skaityti ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus M.Zingerio straipsnį „Atminimas įpareigoja“, rašytojo I.Mero kreipimąsi (2004 m.) į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Premjerą, Seimo Pirmininką, visuomenės veikėjus, geros valios žmones dėl paminklo tiems, kurie vokiečių okupacijos metais gelbėjo žydus, nes šie gelbėtojai „atliko iškiliausią tautinę pareigą. Jie anais laikais buvo tikroji tautos sąžinė. Jie buvo tautos dorovės žiedas, tautos dvasios didikai, nesvarbu, išsimokslinę žmonės ar paprastuoliai rašto nepažinę, ar dvasininkai, nešą tikrąją artimo meilę, ar paprasti valstiečiai, sudiržusiom rankom beriantys žemėn sėklą, prabundančią gyvybės daigu, visa savo esybe žiną ir žmogaus gyvybės vertę. Jie sąmoningai ar nesąmoningai priešinosi naikinančiai nacių jėgai ir jos įrankiui - tiems, kurie žudė. Mes turime atminti ir garbinti jų didvyriškumą, grįstą sąžine, dora, artimo meile ir paprastu žmogišku gailesčiu" (visą I.Mero kreipimosi tekstą galima rasti Vilniaus Valstybinio Gaono žydų muziejaus interneto tinklalapyje).

Per Atminties pamoką, vykusią gimnazijos aktų salėje, buvo žiūrėtos senosios Kelmės nuotraukos, menančios kaimynų lietuvių ir žydų gyvenimą, kalbėta apie tragiškus karo metų įvykius Kelmėje, pristatyta Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus išleista knyga „Gyvybę ir duoną nešančios rankos“ (sudarytoja ir atsakingoji redaktorė Danutė Selčinskaja), kurioje publikuojami karo metais išgelbėtų žydų vaikų ir jų gelbėtojų prisiminimai, iliustruoti nuotraukomis, kita dokumentine medžiaga. Šioje knygoje – ir karo metais išgelbėto, dabar žymaus rašytojo Icchoko Mero, jo sesers Janinos atsiminimai, kuriuos susirinkusiems skaitė istorijos mokytojai R.Servienė, R.Sakalauskienė, E.Ūksas.

Atminties pamoka buvo skirta ir pagerbti tuos, kurie karo metais, nepaisydami baisaus pavojaus, klausydami savo širdies balso, gelbėjo pasmerktuosius mirti. Gimnazistai klausėsi direktoriaus pavaduotojos Ž.Klimienės skaitomų rašytojo Icchoko Mero žodžių apie didvyriškumą: „Aš kaip maldą tariu pavardes tų žmonių, kurie fašistinės okupacijos metais Kelmėje ir jos apylinkėse slapstė ir gelbėjo keletą žydų vaikų, tarp jų ir mane, - tai Bronė ir Juozas Dainauskai, Michalina Legantienė, Adomas Urbelis ir Petronėlė Urbelienė-Unikauskienė, Šalkauskai, Stasė Damanskaitė, Stefa Kulevičiūtė, Elena Kaušaitė ir jos seserys, Konstancija Norkaitė, Butkai, Urbeliai, Aleksandra Grišaitė, Žukauskai, Damanskai, Šimuliai ir daugelis kitų, kurių pavardžių aš nežinau...

Aš kaip maldą tariu vardus tų žmonių, pažįstamų ir nepažįstamų, kada nors matytų ar niekada neregėtų, kurie visoje Lietuvoje, miestuose ir miesteliuose, kaimuose ir bažnytkaimiuose, nepaisydami žiauraus teroro, gelbėjo pasmerktuosius mirti.

Aš kaip maldą kartoju vardus tų žmonių, kurie įvairiose Europos šalyse, apimtose rudojo maro, tiesė pagalbos ir draugystės ranką, gyvybę ir duoną nešančią ranką tiems, kuriuos norėta sunaikinti dvasiškai ir fiziškai.

Mes neužmirštame ir niekados neužmiršime. Nei vieni, nei kiti. Ne tik iš dėkingumo ir ne iš pasitenkinimo atlikus taurią žmogišką pareigą. Dar ir dėl atsakomybės.

Istorija lieka istorija. Jos lapų, išmirkusių ašarose ir kraujyje, paženklintų kančiomis ir pasiaukojimu, žudynėmis ir didvyriškumu, niekam nevalia išplėšti, niekas neturi tokios teisės ir galios tokios...“

Karo metų tragedija, holokaustas vaizduojamas I.Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“, novelių apysakoje „Geltonas lopas“ – šių knygų, išverstų į įvairias pasaulio kalbas, viršelių nuotraukas, įvairių šalių literatūros tyrinėtojų atsiliepimus apie jas gimnazistai galėjo matyti stende ir per Atminties pamoką – kino ekrane, kaip ir fotografijas, publikuotas knygoje „Gyvybę ir duoną nešančios rankos“.

Susirinkusiems papasakota apie 2004 m. Icchoko Mero inicijuotą projektą „Žydų gelbėtojai – Pasaulio Tautų Teisuoliai“. Kreipdamasis į Lietuvos žydų bendruomenės pirmininką, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorių, žymius Lietuvos visuomenės veikėjus ir išeivius iš Lietuvos Izrealyje, I.Meras sutelkė savanorių būrelį, pradėjusį išsigelbėjusiųjų, gyvenančių Izraelyje, paiešką ir raginantį rašyti savo prisiminimus ir siųsti juos į Jad Vašem (memorialinė institucija Jeruzalėje) ir Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų. Iki 2010 m. liepos 22 dienos 793 Lietuvos piliečiai yra pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. 1088 žydus gelbėjusiems žmonėms įteiktas Lietuvos valstybės apdovanojimas - Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių įteikimo ceremonija žydų gelbėtojams vyksta kartą per metus, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną.
Per Atminties pamoką skaitomus tekstus lydėjo vaikų atliekama šviesi žydų muzika, kuri buvo kaip kontrastas šiurpiems istorijos faktams. Ir kaip gyvenimo viltis. Viltis, kad šią pamoką išmoksime...

Daugiau nuotraukų žiūrėkite foto galerijoje.